vylus

vylùs, -ì adj. (4) Š, NdŽ; Rtr, vilùs (4) NdŽ 1. viliojantis, teikiantis viltį: Vylus pažvelgimas S.Nėr. Bet kolei tu (vieškeli) bėgsi į nežinią vylią, tol akys vis vysis nutįsusią mylią P.Vaičiūn. Moterų juokas, elektros žibintai, kaukėmis dangstomi vylūs veidai V.Myk-Put.

vỹliai adv., vyliaĩ NdŽ.

2. WP268, R, R205, R¹, MŽ, MŽ272,327, Sut, N, [K], LsB248, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ apgaulingas, klastingas, su vylium: Dviveidė, vili lenkų politika V.Piet. Čia akis mūsų, čia paragavimas, čia vylus rankų dasilytėjimas brš. Vylusis L. ^ Vylus visados randa sau prastą galą S.Dauk.